Mūsų praeitis tarsi knyga slepianti daugybę puslapių. Vieni puslapiai verčiami ir verčiami... prisimenami ir prisimenami... jie saugo įkvėpiančias, galbūt net šiek tiek sentimentalias istorijas, apie pirmąją meilę, vaikystės draugus, paauglystės nuotykius, sutiktus keistuolius... Šie puslapiai pilni vasaros šilumos, į paklodę įsisukusių žiemos vakarų, kvepiančių močiutės bandelių rudenį ir nupjautos žolės kvapo pavasarį. Kitus puslapius atversti sunku ir dar sunkiau apie juos kalbėti. Šiuos puslapius lydi nusivylimai, netektys, išdavystės... akimirkos, kai pasaulis slysdavo iš po kojų ir viltis, jog nebeskaudės. Ši knyga lydės mus visą gyvenimą ir tai... nuostabu, nuostabu prisiminti tai kas vertė plakti širdį dar greičiau, kas privertė džiaugtis labiau ir vertinti smarkiau. Turime atminti ir tai, jog su kiekviena akimirka mūsų knyga vis dar rašosi, joje vis dar pilna tuščių lapų ir jos turinys priklauso tik nuo mūsų sprendimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą